Apie medikus, reputacijas, šventas karves ir lošimus

Nesu didelė filmų mėgėja, bet dar pavasarį išgirdusi gerų atsiliepimų apie Lošėją nusprendžiau, kad reikėtų šitą pamatyti. Buvau jau ir pamiršusi, bet tada netyčia kino teatre teko pamatyti primenančią reklamą, blogfeedą užplūdo atsiliepimai su spoileriais, kurių nenorėjau skaityti, garsiai išsakiau mintį pasidomėti lietuvišku kinu šia mintimi susidomėjusiai draugei… ir vieną labai lietingą rudens vakarą nusėdau tamsios salės minkštoje kėdėje.

Nežinojau visiškai nieko apie filmą, ir nustebau supratusi, kad nesuprantamą žaidimą žaidžiantys bičai keistomis uniformomis – medikai. ‘Taip taip, šita baisi apranga – greitosios vairuotojų…’ – patikino šalia sėdinti medikė, ir visai susidomėjau: medicina ir šiaip daugeliui žmonių atrodo įdomi sritis, o aš dar ir kažkur palaidotą svajonę toje srityje pati dirbti turėjau…

Galima būtų pagalvoti, jog tai juodojo humoro istorija: pradedant kelerius metus iš eilės geriausiam ir tiksliausias diagnozes nustatančiam greitosios pagalbos stoties medikui įteikiama dovana, baigiant lavonus laidojimo namams stumdančios slaugytomis ar iš reanimacijoje mirštančių besilažinančiais medikais… Tik kad visai nejuokinga. ‘Medikų reputacijos Lietuvoje jau niekas nebegali pabloginti’, pakomentavo minėtoji medikė, bet ne medikų reputacijoje esmė. Ar tikrai šiais laikais nebėra nieko švento ir ‘visada kas nors kam nors bus savas’? ‘Pasižymiu lanksčiomis vertybėmis’, kartą apie savo vertybių sistemą kalbėjo vienas pažįstamas – tada juokėmės, nes argi tai vertybė, jei taip lengvai lankstosi? Bet kuo daugiau gyvenimiškos patirties įgauni, tuo akivaizdžiau pasidaro, jog universalūs dėsniai visada pritaikomi tik labai neuniversalioms situacijoms – jei taip nebūtų, esu tikra, gyventumėm visai kitokioje visuomenėje, kurioje nereikėtų valdžios, teismų ir dar daugelio taip įprastų dabar egzistuojančių sistemų.

Palikus nuošalyje įvairiausius vertybinius klausimus ir kalbant apie patį filmą, turbūt didžiausią pliusą jam kabinu už aktorius. Koks malonumas nematyti tų nuolat visuose pramogų portaluose šmėžuojančių veidų! Išskyrus Oona Mekas, nežinojau nė vieno filme pasirodžiusio veido – aš, žinoma, per daug svetimais veidais ir nesidomiu, bet yra gi tokių, kurie neišvengiamai matomi ir atpažįstami kaip visų galų meistrai. Malonu buvo stebėti tuos, kurių negalėjau lyginti su kitais vaidmenimis, ir matyti tik tiek, kiek leido kameros akis.

Man labiausiai įstrigęs personažas – Oonos Mekas išgyventa Ieva. Ši moteris filmo metu patiria tiek daug – atranda meilę, sužino, jog sunkiai serga jos vaikas, praranda darbą, yra išmetama iš buto, vienintelė išlaiko savo moralinius įsitikinimus, žmonėms aplink lošiant iš gyvybės, tada ją išmeta iš darbo, ji praranda meilę ir galiausiai pasiduoda aplinkybėms, paaukodama savo įsitikinimų. Ir visi šie įvykiai tokie subtilūs (lietuviški?), išoriškai ramūs – Ieva pratrūksta tik vieną kartą, kai randa krūvą savo daiktų, sukrautą už nuomojamo buto durų. Viso filmo metu ji šalta, lyg abejinga, nors moters viduje turėtų dėtis sunkiai protu suvokiami dalykai. Ir man labai patiko, kad šios moters dramos nebuvo bandoma pavaizduoti perdėtu ekspresyvumu, kad ekrane matėme be galo stiprią ir santūrią moterį – net tą akimirką, kai ji palūžo ir pati įsitraukė į taip smerktą žaidimą. Nemanau, jog ledo karalienės vaidmuo ir yra tikras moteriškumas, bet nematyti ekrane perdėtai emocingai vaidinamų tragedijų, dramų ir lūžių man patinka daug labiau, nei jas matyti.

Dauguma atsiliepimų, kuriuos girdėjau / skaičiau apie šį filmą, buvo iš medikų lūpų – nežinau, sutapimas tai ar ne. Ne vienas minėjo, jog labai susižavėjo filmo garso takeliu (tiesa, kad jo klausosi net namie, savo bloge išdavė tik vienas). Nežinau, kaip su tuo garso takeliu, man jis per daug neužkliuvo – žinau tik tiek, kad netrukdė, kaip kartais pasitaiko, o kai kuriose scenose tikrai labai tiko. Labiau susižavėjau kameros darbu, viso filmo metu negalėjau nustoti galvoti, kaip gražiai nufilmuota. Tos itin siauros ryškumo zonos, tie fragmentiški vaizdai, kartais daug atviriau pasakantys dalykus už aiškiai parodytą visą vykstantį veiksmą, spalvos, kameros judėjimas, (man pasirodę) netradiciniai kompoziciniai sprendimai… Turbūt dar nė vieno filmo nežiūrėjau kaip gražaus paveikslėlių rinkinio. O finalinė scena, kurioje Ieva maudosi Vinco dovanotu maudymosi kostiumėliu pasidabinusi, yra lyg finalinė vyšnia ant torto. Tokia didelė jūra, tokia maža moteris, vis dingstanti iš kadro, ir vis į jį sugrįžtanti, lyg bandytų rankomis į jį irtis – nors ramiai plūduriuoja, lyg bandytų nagais besidraskydama susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę, nors atrodo visiškai šalta ir santūri. Bet grįžimas į kadrą lyg nepastebimas, kadro kampe vykstantis, pernelyg daug dėmesio neatkreipiantis; ir nuteikia lengvai pesimistiškai, juolab kai kadre nesimato jokio kranto, vien tik beribė banguojanti jūra su bejėge plūduriuojančia moterimi joje. Iš pirmo žvilgsnio man pritrūko šio filmo pabaigos, žinojimo, kaip Ieva panaudojo savo laimėtą pinigų sumą, ar pasveiko jos vaikas, ar ji grįžo į darbą, ar rado Vinco po plūduru paslėptus pinigus… Bet istorija su pabaiga būtų daug nuobodesnė ir visai ne tokia įdomi. Neišspręsto klausimo kabėjimas kino teatro šviesoms užsidegant priverčia ir palikus kino salę galvoje vis dar sukti matytus vaizdus ir bandyti atrasti savo pabaigą.

Tags: , , , , , , , , , , , , , , ,

About kasdieniautoja

Kasdienybės - tai visiškai asmeniškų (ne)kasdieniškų patirčių visiškai asmeniška kolekcija; sąmoningai pačiai sau kuriamas užburtas gerų emocijų ratas; kultūros diletantės dienoraštis; būdas nepamiršti žodžių skambesio, kasdienybę leidžiant tiksliųjų mokslų pasaulyje; galimybė įrodyti sau, kad turiu ką pasakyti, ir erdvė tiems įrodymams kauptis; seniai ramybės nedavusios daug kartų nurašytos idėjos įgyvendinimas; į jokias absoliučias tiesas nepretenduojantys įspūdžiai; viduje (ne)miegančios grafomanės scena; žvilgsnis į privačią save per viešąjį gyvenimą ir į viešąjį gyvenimą per privačią save; džiuginantys prisiminimai, kurių randų visai nenoriu užgydyti; dar daugybė dalykų, kurie net į mano ganėtinai platų žodyną nebesutelpa;

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: